Švento Pauliaus katedra – Londono akcentas, rodantis miesto galybę

Šįkart nukrypsiu tiek nuo tinklaraščio temos, tiek nuo rašymo stiliaus. :)

Šis įrašas šiandien skiriamas Agnei, Audrai, Brigitai ir Laimiui, ir visiems kitiems atostogaujantiems ir/ar dirbantiems UK, taip pat planuojantiems aplankyti Londoną. Dažnu atveju poros sakinių neužtenka motyvuoti nuvykti į siūlomą vietą, tad nusprendžiau paaukoti valandėlę ir sukurpti kažką informatyvesnio apie vieną įspūdingiausių bei mylimiausių pasaulio statinių -  Šv. Pauliaus katedrą. Ko gero, dažniausia entuziazmo stokos priežastis yra informacijos apie patį subjektą stoka(wikipedijoje nėra lietuviško straipsnio! o_O). Tad, lyg koks super herojus, skubu į pagalbą draugams ir būsimiems. Stilius, daugiau mažiau – mokslinis, sorry, bet nežinau ar galima kitaip rašyti apie architektūros stebuklą? :)

švento pauliaus katedra panorama

Švento Pauliaus katedra. Panoraminis vaizdas.

Šv. Pauliaus katedra (17-18 amžius) – kas ji?
Ankstyvosios protestantizmo atšakos – anglikonų bažnyčia, šiuo metu laikoma Londono simboliu.  Tai aukščiausias Londono statinys, kuriame buvo sutuokti Princas Čarlzas ir princesė Diana. Vienas iš katedros išskirtinumų – „šnibždesių galerija“, kurioje, pridėję ausį prie sienos, galima išgirsti žodžius, ištartus šnibždant už 30-40 metrų.
Architektūros objekto dosje
Šv. Pauliaus Katedros istorija siekia 604-uosius metus, kai dabartiniame Londono mieste, ant Ludgeito kalvos, buvo pastatyta bažnyčia, skirta miesto patronui apaštalui Pauliui. Pastatas daugelį kartų buvo renovuojamas, perstatomas, o didingo gotikos architektūros statinio statusą įgijo ir viena didžiausia savo meto bažnyčia tapo tik po 1300-ųjų metų. Vėliau buvo apleista ir ne kartą bandoma renovuoti. Galiausiai stojus Sandraugos epochai ir nukirsdinus Karolį I-ajį, buvo paversta prekybviete ir arklidėmis. Į valdžią atėjęs Karolis II-asis situaciją pakeitė pavesdamas Kristoferį Reną vadovauti restauravimo programai. Jo parengtam projektui buvo pritarta, tačiau 1666 kilęs didysis Londono gaisras radikaliai pakeitė renovacijos planus – bažnyčią teko ne renovuoti, o atstatyti.  K. Renas vėl buvo paskirtas darbų vadovu, o didinga gotikos arhitektūros katedra buvo perstatyta kaip didingas baroko šedevras. Po beveik 9 metų planavimo ir konfliktų tarp architekto ir Karališkosios komisijos, finansavusios statybas, 1675-ųjų birželio 21-ą dieną buvo padėtas pirmasis akmuo, o Šv. Pauliaus katedra pastatyta 1708-aisiais. 1711-aisiais bažnyčia galutinai baigta ir pašventinta.
Stilistika
Iki didžiojo gaisro Šv. Pauliaus katedra buvo pastatyta gotikos stiliumi. Gotikos architektūra matematikui, astrologui K. Renui atrodė gan šiurkšti, atšiauri ir net barbariška. Planuojant buvo pasirinktos taisyklingesnės, barokui būdingos, linijos ir proporcijos.
Architektui didelį įspūdį darė to meto Italijos krikščioniškoji architektūra. Jis ypatingai žavėjosi Romos šv. Petro bazilika, tačiau statybas finansuojanti karališkoji komisija tam prieštaravo ir reikalavo suprojektuoti pastatą, kuris atrodytų panašenis į klasikinės antikos architektūros statinius, taip pat Karališkoji komisija reikalavo labiau “angliškos” bažnyčios ir didesnio pastato, tinkamo bažnyčios apeigoms. Galiausiai buvo rastas kompromisas – pastato perimetro forma, iki tol buvusi lyg Mikelandželo šv. Petro bazilikos projektas, pakeista į kryžaus formą.
Dabar pagarbų lankytojų susižavėjimą kelia barokiniai bokštai, esantys abipus įėjimo vakariniame fasade. Suprantama, dar labiau stebina gigantiško dydžio kupolas, kurio viršūnę puošia didžiulis auksinis kryžius. Tikima, kad katedrą puošiantis feniksas (mit. būtybė atgimstanti ugnyje) apsaugojo ją nuo gaisrų ir II pasauliniame kare vokiečių bombonešių mėtomų bombų.

Interjeras

Pastato interjeras puošnumu ir įmantrumu pralenkia pastato išorę. Žvalgantis iš vidaus, pro akį nepraslįsta didelė galybė interjero detalių, bei kontrasto suteikiantys, didieji korintiniai pilioriai – aštuonių masyvių kolonų rikiuotė, besiremianti į kupolą.
Architektui K.Renui sąvoka “arhitektūros grožis” reiškė du dalykus: pirma – arhitektūros stilius, dekoracijų gausa ir antras, daugiau fundamentalus – grožis matematine prasme – pastato proporcijos, kubai, sferos…
Konstrukcinė sistema
Katedra išlaiko didžiulį erdvės pojūtį viduje. To pasiekta panaudojant išnašas sienose, kurios buvo padarytos norint pastato vidui suteikti daugiau šviesos. Dukart storesnių pirmo aukšto sienų, nei pastatas turėjo prieš tai, prireikė tam, kad būtų galima atsisakyti gotiškajam stiliui būdingų arkinių kontraforsų. Antro aukšto arkinius kontraforsus paslepia užuolaidinė siena, kuri buvo pastatyta vien tam, kad išlaikyti pastato estetiką ir išvengti klasikinio stiliaus nuokrypio.
Pastato konstrukcijų statybai daugiausia naudotas akmuo ir medis. Pamatai, kurie siekia molio sluoksnį(smėlis ir senieji pamatai buvo pašalinti) ir pirmo aukšto sienos padaryti naudojant akmenį. Antrame aukšte randasi ir medinių konstrukcijų, o stogą prilaiko didžiuliai ąžuoliniai karkasai, kurie buvo gabenami iš vietovių esančių net už 250 km. Du katedros priekyje esantys bokštai pastatyti naudojant akmenį. Pastatą vainikuoja pagrinde  iš medžio pastatytas kupolas.
Kupolas iš vidaus

Kupolas iš vidaus

Jis buvo planuojamas statyti iš akmens, bet pastebėjus, kad pastatas pradeda grimsi žemyn dėl storų sienų,  – (ypač grimzdo masyvios kolonos, turėsiančios prilaikyti kupolą) akmens konstrukcijos buvo atsisakyta, o ji pakeista trigubu kupolo, kurios didžiausią dalį sudaro medis.
Pats kupolas padarytas iš triejų mažesnių kupolų: viršutinis ir apatinis(atitinkantis viršutinio proporcijas) taisyklingų formų, o viduryje esantis atlieka atraminę formą – netaisyklingas. Tam, kad pastato vidų vainikuojanti erdvė neprimintų tamsaus piltuvo buvo panaudota iš pirmo žvilgsnio paprasta ši 3 kupolų sistema. Tai padaryta pasinaudojant  to meto mokslininko Roberto Huko išradimais. Ne tik dėl estetikos, bet ir tam, kad būtų galima sumažinti viso kupolo svorį ir išvengti tolimesnio pastato grimzdimo.
Ir pabaigai paprastai apie pačią kompoziciją
Šv. Pauliaus katedra, kaip kad buvo ir XII amžiuje, yra vienas aukščiausių ir didžiausių statinių esančių Londone. Tai lyg Londono akcentas, rodantis miesto galybę.
Pastatą karūnuoja didžiulis kupolas, kuris, žiūrint iš viršaus, užgožia du pastato priekinėje dalyje esančius bokštus.
Minėta, kad pasirinkta katedros pamatų forma atrodo lyg kryžius. Katedros ilgis siekia net 158 metrus, o plotis – 75. Viso pastato aukštis 111 metrų. Pastatas žiūrint iš priekinės pusės yra beveik identiškai simetriškas. Skirtumas tik vienas – dešiniajame bokšte, vietoje apvalios nišos kairiajame, įtaisytas laikrodis.
Švento Pauliaus katedra. Vaizdas iš viršaus.

Švento Pauliaus katedra. Vaizdas iš viršaus.

Pastatas, nors ir turintis daug medinių detalių išorėje, daugiausiai padengtas akemeniu arba nudažytas taip, kad atrodytų lyg toks esantis.
Naudota literatūra
http://en.wikipedia.org/wiki/St_Paul’s_Cathedral
National Geographic Ancient Megastructures “St Paul’s Cathedral”
Rebo international BV “100 gražiausių pasaulio katedrų. Kelionė per penkis žemynus”

Straipsnį nevaržomai galima kopijuoti, nepamirštant nurodyti šaltinio.


3 komentarai/-ų po įrašu “Švento Pauliaus katedra – Londono akcentas, rodantis miesto galybę”