Jūs manęs kažko prašėte?
Pastaruoju metu nemažai teko skaityti “lifehacking” tipo knygučių. Manau, būtų negražu nepasidalinti kažko naudingo parašyto jose, su savo 100 unikalių skaitytojų, kurių sulaukiau po pirmojo tinklaraščio įrašo paskelbimo(net neįsivaizduojate su kokia šypsena stebėjau dienos statistiką 
).
Mažoje knygelėje, kurios autorius Prof. dr. Heinz Ryborz, aprašomi lengvai išmokstami elgsenos būdai ir pateikiamos taisyklės, kurių laikantis priversite savo pašnekovą tikėti Jumis ir daryti tai ko norite Jūs. Štai keletas jų:
- Kitų elgseną pakeisite tik tada, jei elgsitės nuosekliai.
- Venkite įsakmaus tono, svarbiausiais visada laikykite bendrus interesus. Vietoj “Jūs privalote” verčiau sakykite: “Mes norime”.
- Jei būsite labai patiklūs, žmonės nustos jus gerbti.
- Prieš kalbėdami pirmiausia pagalvokite apie savo žodžių tikslingumą.
- Skleiskite vidinę ramybę. Taip susiorientuosite bet kokioje situacijoje.
- Kitam žmogui galima sakyti viską. Svarbu tik, kaip tai daroma.
- Prieš kritikuodami pasakykite komplimentą, dar geriau – kelis komplimentus. Atsakykite triuškinančios kitų kritikos.
- Kito žmogaus elgseną keisti bandykite tik tada, jei tai trukdo jums siekti savo tikslų.
- Jūs padėsite savo artimui, tikėdami jame esančiu gėriu, suprasdami jį ir nekamuodami savęs bereikalingais rūpesčiais. Mąstykite pozityviai ir tikėkite ateitimi.
- Nekreipkite dėmesio į piktą kritiką. Taip išmušite pavyduoliui ginklą iš rankų. O jei kritikoje yra kas nors naudingo jums, pasinaudokite tuo.
- Neleiskite išprovokuojami ir neužsipulkite priešininko asmeniškai.
- Užpuoliką galite paveikti, elgdamiesi su juo gluminančiai.
- Nebijokite prisiartinti prie priešininko – taip parodysite pasitikėjimą savimi.
- Neleiskite, kad jums darytų spaudimą, o ultimatumą paverskite prašymu klausdami: “Jūs manęs kažko prašėte?”
- Kai tik pastebėsite savyje neigiamą mintį, iš karto imkite galvoti apie teigiamus dalykus. Padėsite patys sau, atleisdami priešams.
- Taikykite auksinę žmonių įtikinimo taisyklę: kitiems padarytas gėris vėl sugrįš pas jus.
- Spręskite konfliktus, ieškodami galimo kompromiso ir rodydami užpuolikui jo pripažinimą.
Jei kuri nors iš jų neaiški – su malonumu patikslinsiu komentaruose.
Sėkmės bendraujant!
Lapkritis 12th, 2009 at 09:00
Penkto punkto užtektų viskam
Vidinė ramybė – tai kai jau seniai būni pasiekęs tą lygį, kai visi kiti minėti punktai lieka praeityje
Lapkritis 12th, 2009 at 10:31
scania, tikrai taip?
Lapkritis 14th, 2009 at 15:51
6. Kitam žmogui galima sakyti viską. Svarbu tik, kaip tai daroma.
Galima placiau?
Lapkritis 15th, 2009 at 13:09
Vidinė ramybė – tai toks etapas, kai jau gyveni taikoje su savim ir su pasauliu
Kai nelieka bėdų, o tik galimybės 
Kai net negali kilti konfliktas dėl kalbėjimo tono – vidumi ramus žmogus ir kalba ramiai
Sunku apibūdinti – bet, manau esmė aiški
Lapkritis 16th, 2009 at 22:46
Karoli, rašoma, kad pašnekovo nesugebės įtikinti žmogus, manantis, kad yra begalė dalykų, apie kuriuos nedera kalbėti. Bendraujant su žmonėmis galima kalbėti beveik apie viską, svarbu tik kaip tai bus daroma. Jei nemalonūs dalykai bus pasakyti ne tiesiai šviesiai, bet kaip užuomina – bus išvengta konfrontacijos ir pykčio. Norint parodyti, kad kažką pašnekovas daro negerai – pirmiausia reikėtų jį pagrįstai pagirti, o tik po to švelniu tonu parodyti, ką jis daro ne taip. Pvz.: žmonos nereikėtų užsipulti, o tik užsiminti, kad “maistas – skanus, bet ne visai kaip anksčiau” ir t.t. Norint atskleisti vaikų gabumus derėtų elgtis taip pat – ne vien kritika bandyti juos drausminti, bet kritika tarp pagyrimų. Taip sudaromos sąlygos atsiskleisti vaiko gabumams.