Vas 6 2010

VDU bendrabutis “Taika”

Per ilgus studentavimo metus nė karto nebuvau gyvenęs ten, kur, kaip sakoma, turi pagyventi kiekvienas studentas. Keliais sakiniais pasidalinsiu įspūdžiais, patirtais šiame „iššūkyje“.

Beje, šį tekstą draudžiama skaityti VDU darbuotojams ir tėvams, kurių atžalos gyvena (arba ruošiasi gyventi) „barake“.

Priėmimas

Nors ir pietų metu atvykęs, buvau pasitiktas nuoširdumu spinduliuojančia šypsena – miela budinti prižiūrėtoja patarė palaukti iki 13 val, kol grįš bendrabučio valdytoja, kuri suformins reikiamus dokumentus..

Po pusvalandžio buvau priimtas bendrabučio valdytojos pavaduotojos ir, kaip ir praėjusią sesiją, buvau informuotas apie klaidą jų sistemoje (anąkart dėl panašios klaidos buvau tiesiog nepriimtas dėl vietų trūkumo, nors registracija buvo patvirtinta).  Jūsų pavardės savo sąrašuose nematome, todėl priimti negalime… Pasiūlė pasiskambinti į studentų reikalų tarybą ir išsiaiškinti… Dar po valandėlės viskas buvo išspręsta ir iš manęs pareikalavo tik banko kvito, o nuomos sutartį pasiūlyta pasirašyti kitą dieną, kai jie ištaisys klaidas savo sistemoje.  Išmoktos pamokos: kad ir kas parašyta VDU bendrabučio registracijos tinklapyje –  būtina pasiskambinti bendrabučio valdytojai ir paklausti, ar viskas yra taip, kaip galima tikėtis, o mokant internetu – visada turėti atspausdintą banko išrašą.

Po tariamos registracijos, gretimame kabinete pasiūlomas patalynės komplektas (iš pažiūros laaabai daug skalbtas ir balintas) ir duodama suprasti, kad tu jau šios, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios vietos, gyventojas.

Pirma kelionė akmens amžiaus liftu tikrai nesužavi, o apdriskusios ir visokių spalvų markerių mačiusios sienos  perkelia minimum 15 metų atgal.

Skirtas kambarys, vonia, tualetas prašyte prašosi remonto, bet už tokią kainą (~12 lt/diena) kažko prabangaus nereikia ir tikėtis…

Vietinė „fauna“

Jau pirmą dieną susipažįstu su kambariokais, “blokiokais”, bendro aukšto gyventojais. Dauguma studentų kilę iš vidutiniškai ar mažiau nei vidutiniškai uždirbančių šeimų, prieš tai gyvenę mažesniuose Lietuvos miestuose. Priešingai nei kitame, labiau VDU dėmesio gaunanačiame bendrabutyje, čia nesutiksi studentų mainų programose dalyvaujančių, iš užsienio atvyksių studentų.

Šią sesiją bendrabutis pustuštis, tačiau čia likusieji ar jau grįžę po naujametinių atostogų perteikia visus metus vyraujančias emocijas.

Studentai ypač draugiški. Kiekvienas, sutiktas pakeliui į bendrą viso aukšto virtuvę, sveikinasi ir, jei duodi suprasti, kad turi noro bendrauti – atvirai kalba apie mokslus, buitį, asmeninį gyvenimą. Nemažą dalį iš smagių pašnekesių atima „pletkai“ apie vieną ar kitą gyventoją (ypač panelių tarpe), taip pat artėjančių vakarų planavimą (pas ką būsim, ką veiksim, kokį alkoholį vartosim ir pan…).

Barake galiojantys „įstatymai“

Po kelių dienų jau žinojau čia galiojančias, tiek oficialias, tiek oficialiai niekur neparašytas taisykles.

Kelios įdomesnės ir, suprantama, nepublikuojamos:

Kambario durys neturi būti rakinamos, jei pats esi bendrabutyje, o jei jau rakini – gali būti nesuprastas, arba suprastas taip, lyg esi nepasitikintis čia gyvenančiais.

Muzikos galima klausyti bet kokiu paros metu. Kuo garsiau – tuo labiau parodai savo tariamą „kietumą“ ir gebėjimą būti nepriklausomam nuo prižiūrėtojos. Natūralu, net nesant kambaryje, palikti grojančią, „popierines“ sienas drebinančią muziką.

Prižiūrėtoja kartais pereina visus aukštus vidurnaktį. Panelės prižiūrimos labiau. Tai parodo labai mažas  tarnybinių įspėjimų (skiriami už prasižengimus, kurie daugmaž atitinka viešosios tvarkos pažeidimus) surašomų joms, skaičius.

Nervintis dėl to, kad kas nors Tave pažadino 3 val nakties (pirmu ir antru atveju pora jaunesnių panelių ieškančios kompanijos ir/ar alkoholio) yra mažų mažiausiai keista. Jei kambarys atrakintas – galima uždegti šviesą, žadinti miegančius, jei užrakintas – beldžiamasi tol, kol atidaroma.

Alaus vartojimas kiekvieną vakarą – kasdienybė (visiems “dieniniams” – atostogos).

Nuo 1 iki 6 ryto į naktinę parduotuvę  keliaujama per 2 aukšto langą. Labai retomis išimtimis galima pasinaudoti valdytojos žmogiškumu ir išmaldauti praleidimo pro duris.

Apie kontrabandines cigaretes ir vyraujantį požiūrį į seksą, vardan asmeninės ramybės – nerašysiu.. : )

To sum up

Pabandyti gyventi „Taikoje“ tikrai buvo verta. Supratau vieną: nors bendrabutyje gyvena ir  trisdešimtmečių magistrantų, aš jaunatviškumu trykštančiai aplinkai jaučiuosi per senas, o gal tiesiog vertybių skirtumai per daug dideli.   Sekantį kartą labiau pagalvosiu ką rinktis – jaunesnių studentų nuotaikas ar bute esančią ramybę ir jaukumą. :)


Sau 9 2010

Tikslai 2010-iesiems

Madinga ir naudinga, prieš ar iškart po naujų metų sutikimo, sudaryti tikslus ateinantiems metams. Kodėl naudinga? Gairės, kurių pagalba nepasimestume gyvenime, reikalingos tam, kad siektume tai, ko užsibrėžę ir nenukryptume nuo kurso. Tikslų neturėjimas – ėjimas niekur. Kalbėdamas apie tikslus, negaliu nepaminėti šių taiklių Senekos žodžių:  „Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas jam nebus palankus“. Priverčia susimąstyti, ar ne?

Taigi, kad žinočiau kur plaukiu ir kad tikrai plaukiu, surašau savuosius 2010-ųjų metų tikslus ir juos paviešinu. Užmėtykite mane akmenimis, jei neįvykdysiu 80 procentų sąrašo punktų, pašiepkite, jei nebus 90. : )

Ko iš savęs tikiuosi 2010-ais metais?  Žemiau surašyti svajonės ir tikslai, kurių dauguma, o gal ir visi, tikiu, metų pabaigoje jau bus pavirtę realybe.

1. Laiko planavimas. Suasmeninti GTD programą ir ją įsisavinti;

2. Įgyti 20 naujų įpročių

Kasdieniai:

  • susidaryti mitybos programą ir pradėti sveikai maitintis;
  • atlikti mankštą, pratimus lankstumui gerinti;
  • susikurti gyvenimo kodeksą, perskaityti jį kiekvieną rytą;
  • pradėti medituoti;
  • GTD;
  • darbo dienų vakarais 0,5-1 val skirti vokiečių kalbai.

Kassavaitiniai:

  • 3 kartus po 2 val skirti gitarai;
  • pervesti močiutę per kelią;
  • aplankyti 2-3 kultūrinius renginius;
  • sekmadieniais peržiūrėti, papildyti, reikalui esant – pakoreguoti kitos savaitės kalendorių.

3. Savo akiratį praplėsti 120-čia knygų:

  • 20 grožinės lit.;
  • 20 IT;
  • 10 motyvacija/self-hacking‘as;
  • 30 autobiografijų ir biografijų;
  • 10 žinių plėtimui verslo srityje;
  • 10 knygų anglų kalba;
  • 5 vokiečių kalba;
  • 15 studijoms ir kt.

4. Sukurti 4 internetines svetaines „sau“

  • 1 moterims;
  • 1 knygoms;
  • 2 kt.

5. Sukalbėti maldą viešai(this one goes deep : ) );

6. Išmokti šnekamąją vokiečių kalbą (daugiau nei 1500 žodžių);

7. Peržiūrėti  50, klasika patapusių, filmų;

8. Aplankyti Italiją;

9. Įkurti VŠĮ;

10. Padaryti 80 daugiau ar mažiau kokybiškų blogo įrašų;

11. Dar kartą sutikti svajonių moterį;

12. Likviduoti esamas VDU skolas(shame on me…);

13. Bent 200 valandų praleisti su šeima, giminaičiais;

14. Taip pat praplėsti žinias apie:

  • architektūrą;
  • istoriją;
  • teatrą;
  • muziką, ypač klasikinę;
  • politiką.

15. Susirašyti svarbias datas;

16. Pasodinti 4 medelius;

17. Sudalyvauti (tarptautiniame) jaunimo projekte;

18. Kas 1-2 mėnesius papildyti šį sąrašą;

19. Gruodžio 20-22 d. atlikti savo įvykdytų ir neįvykdytų tikslų analizę, padaryti išvadas.

Pasilieku teisę iki sausio 15 sąrašą paredaguoti. : )

Pabaigai – kreipimasis į skaitytojo sąžinę. Kur Jūsų tikslų sąrašėliai? Jei dar nėra – marš sudaryti. Laukiu nuorodų į juos, kritikos, pritarimo manajam… net ir skeptikų, prieštaraujančių laiko planavimui ar kitiems minėtiems dalykams, komentarų…


Gru 16 2009

Google wave pakvietimai

Google wave

Manau, dauguma jau girdėjo apie antros kartos paštą – google wave. Daug panaudojimo variantų turintis google produktas įvardijamas kaip bendravimo ir bendradarbiavimo įrankiu. Norite sužinoti daugiau? Paskaitinėkite wiki. :)

Ne naujiena, kad nauji google produktai nėra laisvai pasiekiami, o norint prisijungti ir naudotis (google wave’u) reikia gauti pakvietimą iš esamo nario. Net nustėrau, kai viename lietuviškame forume pamačiau už tikrus litus pardavinėjamus google wave pakvietimus. O kad neužkibtumėte ant kokio savanaudžio kabliuko – 18 pakvietimų laukia kol bus išsiųsti Jums. Viskas ką reikia padaryti tai tik rašant komentarą nepamiršti įrašyti el. pašto adresą.


Lap 27 2009

“Nepirk nieko šiandien, pirk atsakingai kasdien!”

Šiandien gavau labai gražų laišką ir, manau, būčiau savanaudis jei nepasidalinčiau jo su Jumis. Štai jis.

“Nepirk nieko šiandien, pirk atsakingai kasdien!”

Su tokiu šūkiu žmonės visame pasaulyje  pasitinka „Nepirk nieko” dieną, kuri nuo 1992 m. tradiciškai švenčiama paskutinį lapkričio penktadienį Šiaurės Amerikoje, o kitur (tuo pačiu ir Europoj) – paskutinį lapkričio šeštadienį. Šiais metais mums tai lapkričio 28 d.

Kviečiu palaikyti šią iniciatyvą ir prieš perkant naują daiktą rimtai pasvarstyti:

  • Ar man tikrai jo reikia?
  • Ar perku tik todėl, kad jis parduodamas su nuolaida?
  • Kiek tokių daiktų aš jau turiu?
  • Ar galėčiau pataisyti ar perdaryti tokį patį seną ar sulūžusį?
  • Ar dažnai aš jį naudosiu?
  • O gal galėčiau trumpam pasiskolinti?
  • Kaip ilgai aš jį naudosiu?
  • Ar tikrai išsirinkau pačią geriausią kokybę už šitą kainą?
  • Kur aš jį dėsiu, kai man jo nebereikės?
  • Ar galėsiu jį panaudoti kur nors kitur?
  • Ar bus įmanoma jį išrūšiuoti?
  • Ar negalėčiau rasti tokio pačio, tik iš draugiškesnių aplinkai medžiagų pagaminto daikto?

Nepirk Nieko, net jei jį parduoda su nuolaida!

Niekas

Sutaupyk šįkart ir nusipirk tikrai reikalingą prekę kitąkart!


Lap 25 2009

They’re Lovin`It – We’re Lovin`It

Mūsų laikai

Ooo… Kai tik mintimis grįžti į savo laikus. Kokius kelius iki valgyklos, būnant mažam, reikėdavo nukeliauti, kad suritintum cepeliną. Tolimas kelias, tačiau kokie gražūs prisiminimai… Ir cepelinai kokie būdavo… Tai ne dabar… Na dar Tigrasoje Tigrajoje skanūs, bet visvien – ne tas…

Ne mūsų laikaiMC-baby

O kas ir ką prisimins, kai aplink visokie statoilai su kebabų feikais(netikromis kopijomis) ir makdraivai su sumuštiniais (liaudyje geriau žinomais kaip šūdburgeriai). Masių noras tingėti  fiziškai žengia koja kojon su jų nenorėjimu mąstyti? :) O gal priešingai? Ramybės neduoda dar du klausimai: Kokį “š” mums patiekia greito maitinimo įstaigose?  Ar po 10 metų žodis nutukęs, bus tas išganingasis, kuris iš Lietuvos liaudosakos vartojamiausių žodžių dešimtuko išstums žodelį krizė?


Plačiau..


Lap 11 2009

Jūs manęs kažko prašėte?

Pastaruoju metu nemažai teko skaityti “lifehacking” tipo knygučių. Manau, būtų negražu nepasidalinti kažko naudingo parašyto jose, su savo 100 unikalių skaitytojų, kurių sulaukiau po pirmojo tinklaraščio įrašo paskelbimo(net neįsivaizduojate su kokia šypsena stebėjau dienos statistiką :) ).

Mažoje knygelėje, kurios autorius Prof. dr. Heinz Ryborz, aprašomi lengvai išmokstami elgsenos būdai ir pateikiamos taisyklės, kurių laikantis priversite savo pašnekovą tikėti Jumis ir daryti tai ko norite Jūs. Štai keletas jų:

  1. Kitų elgseną pakeisite tik tada, jei elgsitės nuosekliai.
  2. Venkite įsakmaus tono, svarbiausiais visada laikykite bendrus interesus. Vietoj “Jūs privalote” verčiau sakykite: “Mes norime”.
  3. Jei būsite labai patiklūs, žmonės nustos jus gerbti.
  4. Prieš kalbėdami pirmiausia pagalvokite apie savo žodžių tikslingumą.
  5. Skleiskite vidinę ramybę. Taip susiorientuosite bet kokioje situacijoje.
  6. Kitam žmogui galima sakyti viską. Svarbu tik, kaip tai daroma.
  7. Prieš kritikuodami pasakykite komplimentą, dar geriau – kelis komplimentus. Atsakykite triuškinančios kitų kritikos.
  8. Kito žmogaus elgseną keisti bandykite tik tada, jei tai trukdo jums siekti savo tikslų.
  9. Jūs padėsite savo artimui, tikėdami jame esančiu gėriu, suprasdami jį ir nekamuodami savęs bereikalingais rūpesčiais. Mąstykite pozityviai ir tikėkite ateitimi.
  10. Nekreipkite dėmesio į piktą kritiką. Taip išmušite pavyduoliui ginklą iš rankų. O jei kritikoje yra kas nors naudingo jums, pasinaudokite tuo.
  11. Neleiskite išprovokuojami ir neužsipulkite priešininko asmeniškai.
  12. Užpuoliką galite paveikti, elgdamiesi su juo gluminančiai.
  13. Nebijokite prisiartinti prie priešininko – taip parodysite pasitikėjimą savimi.
  14. Neleiskite, kad jums darytų spaudimą, o ultimatumą paverskite prašymu klausdami: “Jūs manęs kažko prašėte?”
  15. Kai tik pastebėsite savyje neigiamą mintį, iš karto imkite galvoti apie teigiamus dalykus. Padėsite patys sau, atleisdami priešams.
  16. Taikykite auksinę žmonių įtikinimo taisyklę: kitiems padarytas gėris vėl sugrįš pas jus.
  17. Spręskite konfliktus, ieškodami galimo kompromiso ir rodydami užpuolikui jo pripažinimą.

Jei kuri nors iš jų neaiški – su malonumu patikslinsiu komentaruose.

Sėkmės bendraujant!


Lap 3 2009

Apie mane ir tinklaraštį

Negana to, kad reikia milžiniško prisivertimo pradėti rašyti pirmą tinklaraščio įrašą, iškart susiduri su smagiu uždavinėliu – papasakoti apie save.  :)

Kas aš?

Gyvenime per daug pokyčių ir per mažai laiko, kad spėčiau suprasti kas esu “aš”. Apie mane kaip asmenybę – 90% tiesios parašyta čia.

Ką veikiu?

Studijuoju

Verslo ir taikomąją informatiką, VDU.

Dirbu

Atrodo, kad jau nuo gimimo buvau linkęs viską grįsti sveika logika, matuoti skaičiais. Rimtą skaičių mašiną pirmą kartą pačiupinėjau sulaukęs mokyklinio amžiaus . Tai buvo Sinclair ZX spectrum kompiuteris(vos kelių MHz taktinio dažnio ir 128 KB RAM  užtaisas – ot laikai buvo..), kurį pagamino dėdė. Atsitiko tai kas ir turėjo atsitikti – dabar esu web programuotojas.

Užsiimu internetinių svetainių “kepimu”. Didžiausia patirtis sukaupta dirbant su xHTML, CSS, PHP, MySQL,  AJAX,  Ruby on Rails, teko “ragauti” AS3(FLEX).

Keliauju

Vienas iš gyvenimo tikslų – apkeliauti, pamatyti ir kiek įmanoma daugiau pažinti. Tiek pasaulį, tiek save. Nuo asmeninio grafiko šiek tiek atsilieku, bet, manau, viskas stos į savo vėžes vos tik baigsiu studijas.

Skaitau

Neįsivaizduoju gyvenimo be knygų. “Užkabina” beveik viskas(suprantama, tai nėra labai gerai). Dabar ant stalo guli, jau antrą kartą skaitoma, garsioji “Ana Karenina” ir prieš dvi savaites įsigyta Dietrich’o Schwanitz’o “Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus”. Mėgstamiausi pasaulio grožinės literatūros rašytojai – E.M.Remarkas, P. Coelho, S. King, L. Tolstojus, Lietuvių – E.Malūkas, B. Sruoga.

Jaunimas ir politika

Šiek tiek daugiau nei penkerius metus priklausau Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungai (LSDJS). Dievinu novatorišką, tolerantišką ir linksmą kompaniją, taip pat projektinės veiklos organizavimą ir dalyvavimą joje, iššūkius ir, suprantama, naujas pažintis.

Šeima

Turiu pačius nuostabiausius tėvus, šauniai išauklėjusius mane ir “žiauriai kietą” geriausią draugę, 5 metais jaunesnę sesę – Sandrą. Apie savo šeimos kūrimą dar negalvoju.

Įdomūs(keisti) faktai apie mane

Daugiau el. laiškų parašau telefonu, nei kompiuteriu.

Nežiūriu TV.

Gyvenu Klaipėdoje, studijuoju Kaune, noriu gyventi Vilniuje.

Aš – tinklaraščio autorius. :)

Pradžios pabaigai

Rašysiu apie gyvenimą, IT, pomėgius ir viską kas tik šaus į galvą. Nors ir neketinu konkuruoti su Lietuvos tinklaraščių grandais, tačiau tikiuosi būti šiltai priimtas į Lietuvos “blogerių” gretas. Rašau tam, kad išreikščiau save, informuočiau draugus, pažįstamus, bendraminčius.

Esu atviras kritikai ir pasiūlymams.

Daugiau savęs atskleisiu naujai iškeptame bloge. Palinkėkite man sėkmės.


Lap 3 2009

Hello world!

Welcome to WordPress. This is your first post. Edit or delete it, then start blogging!

Woohooo!